2010 m. birželio 20 d., sekmadienis

Jeigu Vilniuje jautiesi sutrikes: nezinai, kur statyti masina, nesupranti, kodel negali pravaziuoti tomis gatvemis, kuriomis iprastai vaziuoji, nezinai, kodel turi stoveti kokiu 20 metru eileje parduotuveje ir panasiai... Neissigask! (nes) viska galima paaiskinti socialiniais desniais:

Mieste vyksta koncertas. Didelis koncertas. Groja zymiausios zvaigzdes, graziausi balsai skamba.

Tas koncertas vyksta jau kokiu 20 metu, tiksliau tariant, nuo 1990 kovo 11, jeigu iskaitant sajudi, tai ir dar seniau. Dainas visada groja tas pacias ir grupes grojo tos pacios, jau seniai kaip groja, jos groja visur ir visada, kada tik imanoma, kada tik ivyksta, koks nemokamas open-airas, kokioj nors rotuses aisktej. To koncerto turinys visada toks pats.

Jeigu tu esi debilas- tau sunku pasikeist. Jeigu tu esi debilas, tai tu butinai nueisi i ta koncerta, kada jis bevyktu geguzes 20 ar rugsejo pirma, ar vasario 16, ar kovo 11, uz lygybe, uz Drasiu Kedi, uz visuotine mobilizacija, pries mokesciu ivedima KULTUROS puoseletojams ir tttttt. Jis dar ir nemokamas.

Jeigu tu esi debilas, tai tu dar butinai ir pasiimsi kavos Coffe Inn'e pries koncerta, eisi per gatve lyg per pereja, nors gatve vaziuoja masinos ir pastatysi savo masina i visas imanomas vietas koncerto zonoje, taip neleisdamas zmogui net pasiimti ramiai sushio (sushi tam issinesimo kavinej).

Ir jeigu tu esi debilas... tai tu butinai pasakysi: "Jurga Seduikyte tikrai turi ka pasakyti!... Bet... Mamontovas dar daugiau turi, ka pasakyti!"